Šiltinimo ekovata būdai

Pastatų šiltinimas Ekovata

Pastato konstrukcijos Ekovata apšiltinamos:

 

  • Mechanizuotai, t.y. su specialia pūtimo įranga. Šiltinant mechanizuotai, gaunamas vienodo tankio izoliacijos sluoksnis, Ekovatos plaušeliai tarpusavyje labiau sukimba. Mechanizuotai įpučiant Ekovatą į oro tarpus ir kitas atitvarų ertmes, ji suslegiama iki reikiamo tankio, todėl išvengiama medžiagos susėdimo. Medžiaga lengva, biri, dėl suspausto oro lengvai paskirstoma, todėl ja patogu apšiltinti oro tarpus sienose, sunkiai prieinamas konstrukcijų tuštumas ir vietas, kurioms netinka plokščių ar demblių pavidalo šilumos izoliacijos medžiagos. Izoliacijos sluoksnis būna tankus ir vientisas - nėra siūlių šilumai nutekėti. Apšiltinant šiuo būdu galima pasiekti norimą šilumos varžą, nes medžiagą galima užpūsti 1-100 cm storio sluoksniu.

  • Rankiniu būdu, kai namo savininkas apšiltinimo darbus Ekovata atlieka pats. Tačiau patiems patartume apšiltinimą daryti tik ant horizontalių paviršių: ant perdangų negyvenamoje palėpėje, ant perdangų prieš klojant grindis. Rankiniu būdu Ekovata iš maišų užpilama ant horizontalių paviršių ir išpurenama statybiniu maišytuvu, (žr. video medžiagą apie grindų šiltinimą sausu būdu).

 

Pastato konstrukcijas Ekovata galima apšiltinti keliais būdais:

 

  • Šlapiuoju būdu šiltinamos vidaus ir išorės sienos. Specialia įranga išpurenta ir sudrėkinta vandeniu Ekovata purškiama ant šiltinamų vertikalių paviršių: vidaus ir išorės sienų. Smulki Ekovatos struktūra pilnai užpildo visus plyšius ir tarpus ir gerai sukimba su dengiamu paviršiumi, sudarydama vientisą besiūlį izoliacijos sluoksnį. Ekovata užpūsta „šlapiuoju būdu", išlaiko savo formą. Apšiltinant sausu metų laiku išdžiūsta per kelias dienas, o apdailą galima atlikti neskubant.

  • Klijinis būdas taikomas metaliniams, gelžbetoniniams bei lubų paviršiams iš apačios apšiltinti. Naudojant specialią įrangą ant paviršių užpurškiama išpurenta ir klijais sudrėkinta Ekovata, kuri veikia ir kaip antikondensacinė danga metaliniams, gelžbetoniniams paviršiams.

  • Sausuoju uždaroms ertmėms būdu specialia įranga išpurenta Ekovata įpučiama į oro tarpus, pastoges, ertmes po grindimis, ertmes virš lubų. Užpildydami tarpus Ekovatos plaušai tarpusavyje susiriša, sudarydami vientisą izoliacinį sluoksnį. Šiuo būdu gali būti dengiami bet kokie paviršiai: medienos, metalo, betono, plytų bei stiklo.

  • Sausuoju atviriems paviršiams būdu šiltinami atviri horizontalūs paviršiai: palėpės grindys, perdangos prieš klojant grindis. Ekovata specialia įranga arba rankiniu būdu užpilama ant paviršiaus ir išlyginama. Rankiniu būdu Ekovata iš maišų užpilama ant horizontalių paviršių ir išpurenama statybiniu maišytuvu, (žr. video medžiagą apie grindų šiltinimą sausu būdu). Apšiltinant grindis ir perdengimus rankiniu būdu, medžiagos išeiga 1m³ yra 42-45 kg (3 maišai).

____________________________________________________________________________________________

Apie namo šiltinimą šlapiuoju būdu www.pavaryk.lt tinklaraščio autorius Darius Kairaitis:

Ekovata yra geriausia seno medinio namo apšiltinimo priemonė. Asmeniškai dalyvavau šiltinimo procese ir savo akimis mačiau kaip ekovata idealiai pildė visas sienų ertmes ir tarpus. Abejoju ar su kokia kita apšiltinimo medžiaga būčiau pasiekęs tokį puikų rezultatą. Maža to, sutaupiau nemažai laiko: du Ekoremos (firmos kuri šiltino namą pavadinimas) darbininkai prie 6x12x3 m namo sienų plušo tik 4 val.. Sunku buvo patikėti, kad po 4 val. visos namo sienos jau buvo apšiltintos! Ir dar kaip! Štai koks puikus rezultatas už palyginus nedidelę kainą 521,32 € (1800,00 Lt):

Prieš apšiltinimo darbus reikėjo atlikti namų darbus: užlopyti sienose skyles; tašais apkalti išorines sienas; išlieti pamatą.

Sienose skylės atsirado po rastų valymo procedūros. Jas buvo būtina užlopyti, kad šiltinimo metu ekovata kiaurai neprasiskverbtų į pastato vidų. Skyles užkalėm medinių tašų atliekom:

 

 

 

 

 

 

 

 

Užlopius sienas eilė atėjo tašų kalimui. Ant išorinių sienų tvirtinom 50mmx50mm tašus. Pradžioje tašus impregnavom (apipurškėm) antiseptiku "Arlitas" ir leidom jiems išdžiūti. Impregnavimas vyko uždaroje patalpoje, vakare, atvėsus orui, kad kuo mažiau išgaruotų ir kuo labiau prisigertų mediena. Prie sienų tašus tvirtinom medvaržčiais kas 60 cm, o kai kur ir tankiau:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Vienas pagrindinių instrumentų tvirtinant tašus buvo gulsčiukas. Buvo labai svarbu, kad tašai išlaikytų tikslią vertikalią ir horizontalią padėtį, nes vėliau prie šių tašų tvirtinsim dailylentes:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Apkalę sienas ėmėmės pamato. Senas pamatas buvo ištrupėjęs, o vietomis buvo likę tik po rastais gulintys akmenys. Šį darbą tiksliau būtų vadinti ne pamato liejimu, o seno taisymu. Aplinkui namą išliejome 10 cm storio (skaičiuojant nuo tašų) betono sienelę. Betonuodami į vidų kišome daug akmenų:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujas pamatas tarnaus kaip barjeras trukdantis pro apačią byrėti ekovatai. Vėliau prieš kalant dailylentes ant šio pamato viršaus dėsim skardelę.

Štai tokius darbus reikėjo atlikti prieš ekovatos purškimą. Po to beliko tik paskambinti į Ekoremą ir pranešti, kad esam pasiruošę. Atvažiavo po savaitės. Kartu atsivežė genaratorių, nes mūsų įtampos, kaip išsiaiškinom telefonu, neužteko  ir kaip jau minėjau per 4 val. (iki pietų) apšiltino visas sienas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ir jau kitą dieną apšiltintas sienas uždengėm vėjo izoliacine plėvele. Ekovata jau buvo išdžiuvusi:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Viskas. Namo sienos apšiltintos ir paruoštos dailylenčių kalimui.